stabùklas. stabū́klas. stebuklas:
1. Stabùklai tik senovė [je] buvo.
2. Stabùklai buvo tikri tos mašinos. Tikri stabùklai: vaikas vaiką tura (jauna mergaitė pagimdė) . Vedvi darysav stabùklą: virsav kiunkį su bumbolais. Ka pamatė, ka ten dyvijas – nebuvo matę tokių da stabū́klų. Stabùklų stabùklai, sakau! įvykis, atsitikimas: Visokių stabùklų sviete yra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.