stabuklìngas, -a. stebuklingas:
1. Šventas Vicentas buvo dideliai stabuklìngas žmogus. Nerasi stabuklìngo daktaro nu vėžio.
2. Buvo uždegtos žvakikės pri to stabuklìngo altoriaus.
stabuklìngai. Visi i taip šneka, ka stabuklìngai pasveikai.
3. labai geras, tinkamas, nuostabus: Stabuklìngus turu milčiukus – išplaunu balčiausiai. Stabuklìngi vaistai – kaip jei iš numirusių žmogų prikėlė. Stabuklìngos tos žolikės – pagijau tujau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.