stabuklingas

stabuklìngas, -a. stebuklingas:

1. Šventas Vicentas buvo dideliai stabuklìngas žmogus. Nerasi stabuklìngo daktaro nu vėžio.

2. Buvo uždegtos žvakikės pri to stabuklìngo altoriaus.
stabuklìngai. Visi i taip šneka, ka stabuklìngai pasveikai.

3. labai geras, tinkamas, nuostabus: Stabuklìngus turu milčiukus – išplaunu balčiausiai. Stabuklìngi vaistai – kaip jei iš numirusių žmogų prikėlė. Stabuklìngos tos žolikės – pagijau tujau.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stabuklingas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv