stabulė̃. stãbulė.
1. stebulė: Stabulė̃ su dvyleka skylių, dvyleka ratpėdžių. I stãbulės, matai, buvo drūkčiausios tokios tatai – galvą gali įkišti. Į stãbulę špykius sukala. Tekinau stãbules, turėjau tekėlą. Skrytus dirbo beržinius, stãbules vėlek jauno beržuko dirbdavo. Tekinį padirbsu ąžuolo, uosio zvanai būs sudėti, beržo stabulė̃. Ratai ilgom stabulė̃m, medinėm ašim. Pjaunam tekiniams zvanus ir stabules. Keliai keleliai buvo – lig stabulių̃ ratai smego! Jono vakare stãbulę degdavo. Kur naktigoniai susispiečia, tai ir degina tą stãbulę. Par stãbulę sutrūbys, ka klojimą iškulsma. Par stabulę loti reik, noriant išbaidyti ką. Liepia jį. lįst į stãbulę. Patepk stabulìkę [ratelio],
necyps. Saulė švieta į pat stãbulę (užpakalį), o anie dar nekelas. Kojos kaip stãbulės (storos) . Koja buvo kaip stabulė̃ (suputusi) i prakiuro. Pats kaip kamunė (mažas), o gerklė kaip stabulė (balsas stiprus) . Kaklas bjaurus kaip rato stabulė̃. Ko pliauški it stabulė̃?
2. trijų ketvirčių litro talpos butelis: Ant stalo stovėjo stabulė̃ degtinės.
3. latvių liaudies pučiamasis muzikos instrumentas: Į lumzdelį panašūs kai kurių kitų tautų muzikos instrumentai (rusų svirelė, latvių stabulė, baltarusių dudka, vokiečių šnabelfliotė). Stãbulę pūsti.
stabulėmìs dzvãnyti klimpti važiuojant: Buvo pats pamurys, stabulė̃m dzvãnijo, niekas nenorėjo važiuot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.