stabulìnis, -ė.
1. stebulinis 1: Kad išvarvolyta skylė kaip su stabuliniù grąžtu.
2. tinkantis stebulėms daryti: Varžieji beržai, arba stabulìniai, auga retmiškiūse.
3. stebulinis 2: Senovė [je] degtinę liuob laikys stabulinėse butelkose. Įnešė butelką tokią stabulìnę, duonos, sviesto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.