staibikaulis

staibìkaulis. staibýkaulis.

1. blauzdikaulis: Lūžo staibìkaulis. Už vagystes išmušdavo jiems kailį, palauždavo staibikaulį. Blauzda sudaryta iš didžiojo staibikaulio, arba blauzdikaulio, ir iš mažojo staibikaulio.

2. dilbio kaulas, stipinkaulis: Onikė staibýkaulį parsilaužė – anos plaštaka suputusi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staibikaulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv