staibùs, -ì.
1. drąsus, stiprus, narsus.
staibù.
staibiaĩ.
2. pernelyg išaugąs, išstypęs: [Agurkų virkščios] vietomis dar auksėjo staibiais žiedais, kitur jau trėškė žalius agurkėlius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.