staipyti

.
staipýti, staĩpo, staĩpė. stiepti.

1. kraipyti, judinti: Ko staipái pečius? Piemeneliai, ginkiat numo, jau karvės uodegas staĩpo. Škač, staipýk tą uodigą aple viedrą su pienu! Kaip garnys ant stogo staipo paraudusias kojas. Girtas liežuvį staĩpo, bet kalbos nebtura. Žalty, žalty, raitykis, staipýkis, vaipykis, atsistok, išsižiok. I staĩpos kaip dvėsdamas.

2. traukyti, raityti: Rąžulys staĩpo kaulus mano, t. y. laužo. Tie grybukai jį. staipo. Susirgęs staĩpės par naktį, t. y. ir išsitiesia, ir susiriečia. Ans staĩpos, kol atsistieps. Pijukas staĩpos prigėręs, kad žarnos lenda par kaklą. Staĩpės staĩpės ir nusistaipė. Būčio galėjęs staipýties, nė bepaeiti begaliu. Vaikai, ko staĩpotės ant šalčio, stovite! Ko staipáis? Ar lieleša pristojo? Karvė visai staĩpos žemėn (dvesia) .

3. kraipytis, maivytis, vaipytis: Ko tu eidamas staipaĩsi, ar negali eit kap visi? Kol dar dideli staĩpos, vaipos, neišdrįsta, aš pirmoji išvedu kokį šokt. Dabar ir mergos kitokios, tik staĩpos prieš vyrus. Plerška, niekam netikusi, o pryš veidrodį, matai, staipýties moka. Eina staĩpos, visaip kraipos ir ant juoko save laikos. Tik staĩposi kraiposi, iš to mandrumo nežino nė kap eit. Ateis laikas, Šnekutienė galės nesistaipyti prieš mane. O tas Jono švogeris, visiškai jau nusilesęs, kaip gaidys prieš kalakutą staipydamos šūkavo. Staĩpos vaipos vaikį pamačiusi. Ko čia staipaĩsi kap vakar vestoji! Ko staipáis kaip karvė pryš veidrodį? Ko tu čia į visas puses staipaĩsi lyg vėjinis gaidys? Staĩposi nei šarka ant tvoros. Dubysa gana srauniai gurgėjo, staipydamos per akmenis.

4. pasistiepus vaikščioti, dairytis, siekti ko: Vaikeli, nesistaipyk ir nesaiksčiok – tu par mažas, nepasieksi. Aš staipaũs, žiūriu, kur jis yr. Kaži koks žmogus staĩpos padaubiais. Priejai upę be liepto ir staipýkis. Išvedė veršiuką į lauką pirmąsyk, tai tas staĩposi, nesižino, kas daros. Staipaũs staipaũs – nėra ko valgyt. Višta staĩpos užlėkt ant rąstų. [Lapė] paralkusi staipės, laižydama butelio kaklą. Ko staipaĩs kaip gužas? [Kalnėnai ir žemaičiai] it levai staipės ant uolinių ir akmeninių sienų. Karstosi ir staiposi visokie vijokšliški augmens.

5. ant pirštų galų, tyliai vaikščioti: Marti pareis, i reiks staipýties, traukyties iš kelio. Po valandai tarnai to pono, ant galų pirštų staipydamosi, kad nepadaryti [= nepadarytų] bildesio, atnešė tam ponui pietus.

6. be darbo slankioti, dyrinėti, bamblinėti: Taip mielą dienelę be jokio darbelio ir staĩposi pakampiais. Staĩpos staĩpos – kol pri darbo privarai, kiek sveikatos padedi. Tokia jauna i staipýkias viena be vyro. Besistaipant šuo kepsnį pagaus.

7. sirgti, negaluoti: Kelkis kriauties, ana sako, staipýsias čia lovo [je],
gulinės. Muno pati jau antra diena kaip staĩpos. Karvė jau staĩpos, greit turės. Ana pargrįžo numie – motina jau lovo [je] besistaĩpanti žemyn (miršta) .
išsistaipýti išsimaivyti, išsivaipyti: Ko tu tep visa išsistaĩpius, išpuikus, pati savęs baidaisi, nežinai kap eit, stovėt? nekukliai išsipuošti, išsidabinti: Būtų mergina nieko sau: ir graži, ir gražiai nuaugus, tik labai išsistaĩpius. Išsipustę, išsistaipę kai ponaičiai koki.
nusistaipýti

1. pasirąžyti, pasiraivyti: Atsikėliau, nusistaipiáu nusistaĩpęs, bimpt pri žemės pakritau: suraižytas visas kūnas, negaliu paeiti.

2. nudvėsti, nusibaigti: Arklys nusistaĩpė, t. y. padvėsė. Ėraitis toks didelis buvo paaugęs i nusistaĩpė. Gaidžiuo galvą nukirtau – benga antai nusistaipýti. Strėnoms nusistaĩpė mūso žąsytelis, vaikų padaužtas. Truputis pypkos sulčių, įpiltų gyvatės kramėn (nasruosna), užmuša ją beregint, ir ji nusistaipo sopuliuose.

3. numirti: Ar tas senis dar nenusistaĩpė?
pasistaipýti

1. pasikraipyti, pasimaivyti, pasivaipyti: Pasistaĩpė pasistaĩpė ir susuko bernui galvą. Apsirišo kuskelę, pasistaĩpė priš langą, pasisukinėjo ir išejo iš kiemo. Pasistaĩpė kaip varna pryš dvėsalyną i nuejo.

2. pavaikštinėti, padyrinėti, pastypčioti: Pasistaĩpė neėdę ir išejo. Pavaikščiojau aną dieną po girią, kupstais pasistaipiaũ – šlapia.

3. pasistiepti.

4. pasitąsyti, pasitampyti, pasitimpčioti: Pasistaipýsi, lig sukelsi tuos akmenis į vežimą, t. y. sunkiai kelsi. Sėdau ant kumelės, ta kad pasistaĩpė, net baugu. Stypt stypt pasistaĩpė ir padvėsė šunelis.

5. pastoviniuoti: Pasistaĩpė pasistaĩpė i išvaikščiojo kožnas sau. Pasistaipýdama gal nueisi.
parsistaipýti parstypčioti: Jau ir vyrai parsistaĩpo.
prisistaipýti prisikraipyti, prisimaivyti, prisivaipyti: Prisišaipot, prisistaipot, kol bernytį susigraibot.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staipyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>staipýti, </b>staĩpo, staĩpė. stiepti. <br/>1. <span class="explanation">kraipyti, judinti: </span> Ko staipái pečius? Piemeneliai, ginkiat numo, jau karvės uodegas staĩpo. Škač, staipýk tą uodigą aple viedrą su pienu! Kaip garnys ant stogo staipo paraudusias kojas. Girtas liežuvį staĩpo, bet kalbos nebtura. Žalty, žalty, raitykis, staipýkis, vaipykis, atsistok, išsižiok. I staĩpos kaip dvėsdamas. <br/>2. <span class="explanation">traukyti, raityti: </span> Rąžulys staĩpo kaulus mano, t. y. laužo. Tie grybukai jį. staipo. Susirgęs staĩpės par naktį, t. y. ir išsitiesia, ir susiriečia. Ans staĩpos, kol atsistieps. Pijukas staĩpos prigėręs, kad žarnos lenda par kaklą. Staĩpės staĩpės ir nusistaipė. Būčio galėjęs staipýties, nė bepaeiti begaliu. Vaikai, ko staĩpotės ant šalčio, stovite! Ko staipáis? Ar lieleša pristojo? Karvė visai staĩpos žemėn <span class="explanation"> (dvesia) </span>. <br/>3. <span class="explanation">kraipytis, maivytis, vaipytis: </span> Ko tu eidamas staipaĩsi, ar negali eit kap visi? Kol dar dideli staĩpos, vaipos, neišdrįsta, aš pirmoji išvedu kokį šokt. Dabar ir mergos kitokios, tik staĩpos prieš vyrus. Plerška, niekam netikusi, o pryš veidrodį, matai, staipýties moka. Eina staĩpos, visaip kraipos ir ant juoko save laikos. Tik staĩposi kraiposi, iš to mandrumo nežino nė kap eit. Ateis laikas, Šnekutienė galės nesistaipyti prieš mane. O tas Jono švogeris, visiškai jau nusilesęs, kaip gaidys prieš kalakutą staipydamos šūkavo. Staĩpos vaipos vaikį pamačiusi. Ko čia staipaĩsi kap vakar vestoji! Ko staipáis kaip karvė pryš veidrodį? Ko tu čia į visas puses staipaĩsi lyg vėjinis gaidys? Staĩposi nei šarka ant tvoros. Dubysa gana srauniai gurgėjo, staipydamos per akmenis. <br/>4. <span class="explanation">pasistiepus vaikščioti, dairytis, siekti ko: </span> Vaikeli, nesistaipyk ir nesaiksčiok – tu par mažas, nepasieksi. Aš staipaũs, žiūriu, kur jis yr. Kaži koks žmogus staĩpos padaubiais. Priejai upę be liepto ir staipýkis. Išvedė veršiuką į lauką pirmąsyk, tai tas staĩposi, nesižino, kas daros. Staipaũs staipaũs – nėra ko valgyt. Višta staĩpos užlėkt ant rąstų. [Lapė] paralkusi staipės, laižydama butelio kaklą. Ko staipaĩs kaip gužas? [Kalnėnai ir žemaičiai] it levai staipės ant uolinių ir akmeninių sienų. Karstosi ir staiposi visokie vijokšliški augmens. <br/>5. <span class="explanation">ant pirštų galų, tyliai vaikščioti: </span> Marti pareis, i reiks staipýties, traukyties iš kelio. Po valandai tarnai to pono, ant galų pirštų staipydamosi, kad nepadaryti [= nepadarytų] bildesio, atnešė tam ponui pietus. <br/>6. <span class="explanation">be darbo slankioti, dyrinėti, bamblinėti: </span> Taip mielą dienelę be jokio darbelio ir staĩposi pakampiais. Staĩpos staĩpos – kol pri darbo privarai, kiek sveikatos padedi. Tokia jauna i staipýkias viena be vyro. Besistaipant šuo kepsnį pagaus. <br/>7. <span class="explanation">sirgti, negaluoti: </span> Kelkis kriauties, ana sako, staipýsias čia lovo [je], gulinės. Muno pati jau antra diena kaip staĩpos. Karvė jau staĩpos, greit turės. Ana pargrįžo numie – motina jau lovo [je] besistaĩpanti žemyn <span class="explanation"> (miršta) </span>. <br/><b>išsistaipýti</b> <span class="explanation">išsimaivyti, išsivaipyti: </span> Ko tu tep visa išsistaĩpius, išpuikus, pati savęs baidaisi, nežinai kap eit, stovėt? <span class="explanation">nekukliai išsipuošti, išsidabinti: </span> Būtų mergina nieko sau: ir graži, ir gražiai nuaugus, tik labai išsistaĩpius. Išsipustę, išsistaipę kai ponaičiai koki. <br/><b>nusistaipýti</b><br/>1. <span class="explanation">pasirąžyti, pasiraivyti: </span> Atsikėliau, nusistaipiáu nusistaĩpęs, bimpt pri žemės pakritau: suraižytas visas kūnas, negaliu paeiti. <br/>2. <span class="explanation">nudvėsti, nusibaigti: </span> Arklys nusistaĩpė, t. y. padvėsė. Ėraitis toks didelis buvo paaugęs i nusistaĩpė. Gaidžiuo galvą nukirtau – benga antai nusistaipýti. Strėnoms nusistaĩpė mūso žąsytelis, vaikų padaužtas. Truputis pypkos sulčių, įpiltų gyvatės kramėn (nasruosna), užmuša ją beregint, ir ji nusistaipo sopuliuose. <br/>3. <span class="explanation">numirti: </span> Ar tas senis dar nenusistaĩpė? <br/><b>pasistaipýti</b><br/>1. <span class="explanation">pasikraipyti, pasimaivyti, pasivaipyti: </span> Pasistaĩpė pasistaĩpė ir susuko bernui galvą. Apsirišo kuskelę, pasistaĩpė priš langą, pasisukinėjo ir išejo iš kiemo. Pasistaĩpė kaip varna pryš dvėsalyną i nuejo. <br/>2. <span class="explanation">pavaikštinėti, padyrinėti, pastypčioti: </span> Pasistaĩpė neėdę ir išejo. Pavaikščiojau aną dieną po girią, kupstais pasistaipiaũ – šlapia. <br/>3. <span class="explanation">pasistiepti. </span> <br/>4. <span class="explanation">pasitąsyti, pasitampyti, pasitimpčioti: </span> Pasistaipýsi, lig sukelsi tuos akmenis į vežimą, t. y. sunkiai kelsi. Sėdau ant kumelės, ta kad pasistaĩpė, net baugu. Stypt stypt pasistaĩpė ir padvėsė šunelis. <br/>5. <span class="explanation">pastoviniuoti: </span> Pasistaĩpė pasistaĩpė i išvaikščiojo kožnas sau. Pasistaipýdama gal nueisi. <br/><b>parsistaipýti</b> <span class="explanation">parstypčioti: </span> Jau ir vyrai parsistaĩpo. <br/><b>prisistaipýti</b> <span class="explanation">prisikraipyti, prisimaivyti, prisivaipyti: </span> Prisišaipot, prisistaipot, kol bernytį susigraibot.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.