stambumas

stambùmas. stam̃bumas. stam•bumas. → stambus:

1. Įvairių veislių obuolių stambumas labai nevienodas. Didžiulės staklės atrodė rūsčios savo stambumu. Stambùmo pastambi paršeliai, bet apsivėlę tokie. (Kūno) tvirtumas, stambùmas.

2. Verpste buvo reguliuojamas malinio stambumas.

3. → stambus
9.

4. → stambus
12.

5. → stambus 15: Akys pilnos buvo baisumo, stambumo ir nesigailėjimo.

6. → stambus 17: Priešas … apsiriko atradęs žemaitišką prisirišimą prie savo senovės ir stambumą jos apgynime. Tad est atskaluonys, kurių nepaklusnumas ir stam•bumas tur būt karotas. Neatgrįš nuog to didžiavimo o stambumo savo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stambumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv