.
stanaũnas, -à (stanowny).
1. nuolatinis, pastovus: Kurs ant vietos ilgai arba visumet stovi, tas stanaũnas, ant vietos stovįs. Ten jo stanaunà vieta – jis apsisto [ja],
būna visuomet.
stanaunaĩ. Stanaunaĩ turiu dirbti, be kokio atdūksio šerti paršus.
2. rimtas, protingas: Jau čia, matyt, stanauno žmogaus darbas.
3. tinkamas, geras, tvarkingas: Ten mes eisime į karaliaus namus, mes ten stanaunoj gaspadoj stovėsime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.