.
stanãvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (stanowić).
1. dėti, statyti į vietą.
2. sulaikyti, stabdyti.
3. nustatyti, paskirti: [Dievas] stanavijo koronę and galvžudystės. Neturu stanãvytos (pastovios) vietos.
4. sudaryti: Kielikas stanavija dalį afieros.
apstanãvyti
1. apstabdyti, apraminti: Apstanavyk vaikus, kad neišdykautų. Jau dabar ir anas apsistanãvijo.
2. nuspręsti, numatyti: Jau mūsų apstanãvyta, kur burokai dėtie – geriausia reiks kapčiun.
3. apsistoti: Bent kartą gal ir čia apsistanãvysi.
nusistanãvyti. nusistovėti, nurimti. Palauk, gal oras nusistanãvis, ir pareisi. Vėjas nusistanavyja (nusitaiso).
pastanãvyti.
1. nuspręsti, numatyti, pasiryžti: Kiek pastanavijau, tiek ir duosiu. Pagistanavyk stipriai iš visos širdies artimą kaip sau patį mylėt.
2. paskirti: Pasirodžiau tau, idant tave pastanavyčia tarnu.
užstanãvyti
1. nustatyti, paskirti.
2. sustoti: Čia vėl užsistanãvyja [svočia] ties vartais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.