standė́jimas. → standėti.
sustandė́jimas.
1. → sustandėti 1: Buvo tai natūrali senatvės pabaiga, gyslų sustandėjimas. Pačiu būdingiausiu lūpos vėžio požymiu reikia laikyti opos kraštų sustandėjimą.
2. sustandėjusi vieta: Reikia rezorbuoti audinių sustandėjimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.