statdūrìnis, -ė. stãtdūrinis. statdurìnis. stãtdurinis.
1. stačiokiškas, storžieviškas, nemandagus, tamsus: Statdurìnis vampso įejęs, nieko nešneka arba prastai kalba, su kepure stovi. Nebūk statdūrinis, pabučiuok dėdei į ranką. Tai statdūrìnis žmogus; nė dėkuo, nė užgriauš – pasigrobė ir nuejo. I mulkso kaip statdūrìnis. Nebūk toks statdūrìnis, pasisveikink! Jei būsime šiurkštūs, statduriniai, akiplėšos, tai pamažu ta meilė ims nykti.
2. tiesioginis. Pirmasis ir penktasis [lotynų kalbos] linkis vadinas casus recti linkiu statduriniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.