statmukỹs, -ė̃. statmùkis, -ė. stãtmukis.
1. kas tiesmukai, nemandagiai kalba, stačiakalbis: Jų visi statmukiaĩ tokie. Žmogus be pažinės, be lipšnumo vadinas statmùkis. O tu statmuki, o tu pelų perkūne!
2. kas daro ką atžariai, į nieką neatsižvelgdamas: Žmogus statmukis, kurs su rankomis ir su kojomis gatavas lipti ant galvos, tas įžargas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.