statrãgis, -ė. stačiaragis:
1. Statrãgė karvė. Pasinarina jautukas statragis. O ožkelė statragėlė vedė vilką šokti. | Statragė (su kuodu) višta. Šukas įsisegusi būsi tikra statragė. Kaktą atstačius, ant pusės galvos kuskelę atsismaukus – statrãgė.
2. Tokia statrãgė, ana da i vyrą suvaldys. I tokias statragès vyrai taip sutvarko, ka pulna į kojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.