.
staunùs, -ì (stawny).
1. pastovus, nuolatinis: Staunì esu ten, t. y. vis stoviu tenai prie tų pačių žmonių. Jis staunus: kur parsisamdė, čia ir būna. Kai žiema būna ištisai šalta, tai ir vasara yra sausa, staunì, gera dirbti. Staunùs darbas pakyr.
staũniai. stauniaĩ. nuolat, ištisai, dažnai: Ana stauniaĩ serga, t. y. nuo daikto. Ar staũniai vaistus gerti?
2. ramus: Būtų pragėręs ir kitą šimtą – nestaunus žirgelis, nenor stovėti.
3. rimtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.