x
stebukladar|is, stebukladarė dkt.
1. bažn. kas daro stebuklus.
2. prk. nuostabių dalykų, darbų darytojas stebukladar|ys, stebukladarė dkt. -> stebukladaris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.