x
stebukl|as
1. bažn., mit. nepaprastas reiškinys, vykstantis, įsikišant antgamtinėms jėgoms: Tiki stebuklais. Ar gali įvykti stebuklas? Pasirodė stebuklas
2. prk. nuostabus, nepaprastas dalykas: Technikos stebuklas
Medicina daro stebuklus. Stebuklas, kad jis išgijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.