stenėjimas

stenė́jimas. → stenėti:

1. Vyruo tas stenė́jimas buvo įsiėdęs lig gyvo kaulo. Rankeles sudėjęs išleido dvasę (mirė) … be jokio stenėjimo.

2. Įsiręžusių arklių stenė́jimas.

3. Išsimokė nug jų drąsiai ir be stenėjimo kalbėti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stenejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stenė́jimas</b>. → stenėti: <br/>1. Vyruo tas stenė́jimas buvo įsiėdęs lig gyvo kaulo. Rankeles sudėjęs išleido dvasę <span class="explanation"> (mirė) </span> … be jokio stenėjimo. <br/>2. Įsiręžusių arklių stenė́jimas. <br/>3. Išsimokė nug jų drąsiai ir be stenėjimo kalbėti.