stiepti

stiẽpti, -ia, -ė. stiebti:

1. Žolelės stiẽpiasi, lapelius skleidžia. Šalta, žolelė taip stiẽpas nenorėdama. Rugiai žaliuodami stiepėsi jau nuo žemės. Stiepias štai į aukštį želmenys lyg žalias šepetėlis. Kiekvieno medžio šakos į viršų stiepias.

2. Stiẽpės i stiẽpės, augalotas buvo.

3. Aš stiepiu stiebą, t. y. nuo žemės statau. Karvė, šuo stiẽpia uodegą. Karvės jau stagarą stiẽpa, gyliuos. Žolė stiepė į viršų šalnos pakąstus laiškus. Stiepti šaką. Viena karvė uodegą stiẽpa, tujau i antra (jei vienas ką turi, būtinai to paties nori ir kitas) .

4. Jis stiẽpias norėdamas prisiekti obalį ant medžio. Stiẽpias, rodos, koks didelis būsiąs. Ko tu čia stiepiesi, lyg geriau pamatysi. Vaikas stiẽpias stiẽpias – noria pasižiūrėt pro langą. Stiẽpas kaip ožka. Nesistiepk kap gaidys. Stiẽpias į viršų, kad tik daugiau matytų. Kas aukščiau stiẽpias, tas toliau regi.

5. Už tvoros tiesiai – įvairiai dengti miestelio namų stogai, kurių tarpuose stiepiasi ir nudegusių namų griuvėsiai. Kur dar neseniai šlamėjo platūs pušynai, stiepėsi tankūs eglynai, dabar riogsojo tiktai kelmuoti kalneliai. Kuo labiaus našta koki jį slegia žemyn, tuo jis stipriaus aukštyn stiepias. Kiekvienas bevelija stiẽptis ir aukštyniui lipt. Dulkė ir pelenai stiẽpias be gėdos. Vilties gėlelė į saulelę stiepės, jos nepakando rudenio šalnos.

6. Mindavė, būgštaudamas, jog neatmonytum jam išžudymo genčių ir nestieptumias kurią dieną ant sosto didžio kunegaikščio Lietuvos, karę jiems išsakė.

7. kreipti, sukti: Laivą antreip reik stiepti, vėjuo kilstant.
atstiẽpti, -ia (àtstiepia), àtstiepė. atstiebti:

1. Atsistiẽpęs nuskink obalį nuo medžio. Atsìstiepė in kojų i daboja [katė].

2. Po valandos šiaip taip vyrai atstiepė vežimą, pašaukė moteris sėsti. Reik atstiẽpti medį, ožkų numyniotą. Ar mes trys tą svirtį atstiẽpsiam? Padėkite mums atstiẽpti virstantį kryžių, t. y. tiesiai pastatyti. Ta ožka dabar ir eina, uodegą atstiepusi, kaip tada, kai velnias pūtė. Paskui vietą įspraudimo reik aprišti, idant atstieptoji šaka iš vietos nepakušėtų arba nepalūžtų. Kiaulė atsistiepė ir išlaužė lentalę užgalio. Karvė atsìstiepė nu ėdžios.

3. atstatyti, atkišti, ištiesti į priekį: Šuva gul visas keturias atstiẽpęs. Baltušis atstiepė vieną pirštą ir į maskolių parodė. Ulverį (revolverį) atstiepęs pula ant viršaus. Sutiko levą, àtstiepė saidoką šaut.

4. atsikelti: Ant pusrytės beàtstiepiau.

5. prasigyventi, prasikurti: Buvo dvarelis atsistiẽpęs, bet vėl sunyko.
išstiẽpti, -ia (ìšstiepia), ìšstiepė

1. išstiebti
1. Apsidžiaugiau tavo beržynėliu, puikiai išsistiepė.

2. išstiebti 3: Pasagą liuob stypt ir išstiẽps ranko [je]. Venterio sparnus reik išstiepti. Bėga kaklus išstiepę. Eina ana. plačiai išsistiẽpia. Jam taip bedūmojant, išsistiep ta virvė, kurią jis … rankoje tebturėjo.

3. iškilti. . Kalnai vėl yr širdys aukštos ir ižstiẽpusios, ir daug apie save išmanančios.
stiẽgarą išstiẽpti. mirti: Sušalęs stiẽgarą išstiẽpsi, t. y. mirsi.
nustiẽpti, -ia, nùstiepė. nustiebti:

1.

2.

3. išaugti, ištįsti. Gal dvylikos, gal trylikos metų [berniokėlis]. Nusistiepęs kaip žalgelė.
pastiẽpti, -ia (pàstiepia), pàstiepė

1. pasistiebti 1: Pasistiẽpk ant kojų ir žiūrėk. Pasìstiepė i nuskynė. Pasìstiepiau ir par viršų pamačiau. Jis mažiukas, tai in didelį žmogų žiūri net pasistiẽpęs. Siek pasistiẽpęs, gal dasieksi obalį. Elena nusitraukė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių. An pirštų pasistiẽpęs. Viena išsišiepus, kita pasistiẽpus. Apskabinsiu pasistiepęs, pabučiuosiu išsišiepęs. Ant akmens pasistiepęs žiūr į mergą išsiviepęs. Keli plaukai stova pasistiẽpę (nuplikęs) . Rudgalvis baravykas pavėsy pasistiepęs stovi ant vienos kojos. Pasistiepus ant tokių, žiūriu geresnių. Kūmute širdele, mano vyras negeras, kasdien išsišiepęs, kai ožys pasistiepęs.

2. kiek paaugti. Muno bulbių stambriai y [ra] pastiẽpę. Linukai toki išbėgę, pasistiẽpę, laibi. Per sprindį vėl pasistiepė pušelės.

3. pasistiebti 2: Jau pastiẽpęs, nebmažas, geras pusvaikis. Buvo toks pasistiẽpęs skilandis. žiūriu – jau taisos.

4. pakelti stačią: Vieną kartą aš greibiau žeminių (žemuogių) i pamačiau kramę pastiẽpusią gyvatę. Kad pasiuto karvės lakstyti, uodegas pastiẽpusios! Pastiẽpkiam mašiną į aukštį ir įkelsma į ratus. Katinas uodegą pastiẽpęsis bėga. Verpelę į viršų pastiepusys ištraukė vagelį, visas alus ir išbėgo.

5. labai norėti, siekti, trokšti: Pasistiepęs kaip garnys ant varlių. Ant ženatvės pasistiẽpęs.
prasistiẽpti, -ia, prasìstiepė

1. pradėti augti: Ji rankiojo smulkias, vos prasistiepusias žoleles.

2. pradėti tįsti, augti. Ji tada dar buvo jauna, ką tik prasistiepusi mergiūkštė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stiẽpti, </b>-ia, -ė. stiebti: <br/>1. Žolelės stiẽpiasi, lapelius skleidžia. Šalta, žolelė taip stiẽpas nenorėdama. Rugiai žaliuodami stiepėsi jau nuo žemės. Stiepias štai į aukštį želmenys lyg žalias šepetėlis. Kiekvieno medžio šakos į viršų stiepias. <br/>2. Stiẽpės i stiẽpės, augalotas buvo. <br/>3. Aš stiepiu stiebą, t. y. nuo žemės statau. Karvė, šuo stiẽpia uodegą. Karvės jau stagarą stiẽpa, gyliuos. Žolė stiepė į viršų šalnos pakąstus laiškus. Stiepti šaką. Viena karvė uodegą stiẽpa, tujau i antra <span class="explanation"> (jei vienas ką turi, būtinai to paties nori ir kitas) </span>. <br/>4. Jis stiẽpias norėdamas prisiekti obalį ant medžio. Stiẽpias, rodos, koks didelis būsiąs. Ko tu čia stiepiesi, lyg geriau pamatysi. Vaikas stiẽpias stiẽpias – noria pasižiūrėt pro langą. Stiẽpas kaip ožka. Nesistiepk kap gaidys. Stiẽpias į viršų, kad tik daugiau matytų. Kas aukščiau stiẽpias, tas toliau regi. <br/>5. Už tvoros tiesiai – įvairiai dengti miestelio namų stogai, kurių tarpuose stiepiasi ir nudegusių namų griuvėsiai. Kur dar neseniai šlamėjo platūs pušynai, stiepėsi tankūs eglynai, dabar riogsojo tiktai kelmuoti kalneliai. Kuo labiaus našta koki jį slegia žemyn, tuo jis stipriaus aukštyn stiepias. Kiekvienas bevelija stiẽptis ir aukštyniui lipt. Dulkė ir pelenai stiẽpias be gėdos. Vilties gėlelė į saulelę stiepės, jos nepakando rudenio šalnos. <br/>6. Mindavė, būgštaudamas, jog neatmonytum jam išžudymo genčių ir nestieptumias kurią dieną ant sosto didžio kunegaikščio Lietuvos, karę jiems išsakė. <br/>7. <span class="explanation">kreipti, sukti: </span> Laivą antreip reik stiepti, vėjuo kilstant. <br/><b>atstiẽpti, </b>-ia (àtstiepia), àtstiepė. atstiebti: <br/>1. Atsistiẽpęs nuskink obalį nuo medžio. Atsìstiepė in kojų i daboja [katė]. <br/>2. Po valandos šiaip taip vyrai atstiepė vežimą, pašaukė moteris sėsti. Reik atstiẽpti medį, ožkų numyniotą. Ar mes trys tą svirtį atstiẽpsiam? Padėkite mums atstiẽpti virstantį kryžių, t. y. tiesiai pastatyti. Ta ožka dabar ir eina, uodegą atstiepusi, kaip tada, kai velnias pūtė. Paskui vietą įspraudimo reik aprišti, idant atstieptoji šaka iš vietos nepakušėtų arba nepalūžtų. Kiaulė atsistiepė ir išlaužė lentalę užgalio. Karvė atsìstiepė nu ėdžios. <br/>3. <span class="explanation">atstatyti, atkišti, ištiesti į priekį: </span> Šuva gul visas keturias atstiẽpęs. Baltušis atstiepė vieną pirštą ir į maskolių parodė. Ulverį <span class="explanation"> (revolverį) </span> atstiepęs pula ant viršaus. Sutiko levą, àtstiepė saidoką šaut. <br/>4. <span class="explanation">atsikelti: </span> Ant pusrytės beàtstiepiau. <br/>5. <span class="explanation">prasigyventi, prasikurti: </span> Buvo dvarelis atsistiẽpęs, bet vėl sunyko. <br/><b>išstiẽpti, </b>-ia (ìšstiepia), ìšstiepė<br/>1. išstiebti 1. Apsidžiaugiau tavo beržynėliu, puikiai išsistiepė. <br/>2. išstiebti 3: Pasagą liuob stypt ir išstiẽps ranko [je]. Venterio sparnus reik išstiepti. Bėga kaklus išstiepę. Eina ana. plačiai išsistiẽpia. Jam taip bedūmojant, išsistiep ta virvė, kurią jis … rankoje tebturėjo. <br/>3. <span class="explanation">iškilti. </span>. Kalnai vėl yr širdys aukštos ir ižstiẽpusios, ir daug apie save išmanančios. <br/><b> stiẽgarą išstiẽpti</b>. <span class="explanation">mirti: </span> Sušalęs stiẽgarą išstiẽpsi, t. y. mirsi. <br/><b>nustiẽpti, </b>-ia, nùstiepė. nustiebti: <br/>1. <br/>2. <br/>3. <span class="explanation">išaugti, ištįsti</span>. Gal dvylikos, gal trylikos metų [berniokėlis]. Nusistiepęs kaip žalgelė. <br/><b>pastiẽpti, </b>-ia (pàstiepia), pàstiepė<br/>1. pasistiebti 1: Pasistiẽpk ant kojų ir žiūrėk. Pasìstiepė i nuskynė. Pasìstiepiau ir par viršų pamačiau. Jis mažiukas, tai in didelį žmogų žiūri net pasistiẽpęs. Siek pasistiẽpęs, gal dasieksi obalį. Elena nusitraukė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių. An pirštų pasistiẽpęs. Viena išsišiepus, kita pasistiẽpus. Apskabinsiu pasistiepęs, pabučiuosiu išsišiepęs. Ant akmens pasistiepęs žiūr į mergą išsiviepęs. Keli plaukai stova pasistiẽpę <span class="explanation"> (nuplikęs) </span>. Rudgalvis baravykas pavėsy pasistiepęs stovi ant vienos kojos. Pasistiepus ant tokių, žiūriu geresnių. Kūmute širdele, mano vyras negeras, kasdien išsišiepęs, kai ožys pasistiepęs. <br/>2. <span class="explanation">kiek paaugti</span>. Muno bulbių stambriai y [ra] pastiẽpę. Linukai toki išbėgę, pasistiẽpę, laibi. Per sprindį vėl pasistiepė pušelės. <br/>3. pasistiebti 2: Jau pastiẽpęs, nebmažas, geras pusvaikis. Buvo toks pasistiẽpęs skilandis. žiūriu – jau taisos. <br/>4. <span class="explanation">pakelti stačią: </span> Vieną kartą aš greibiau žeminių <span class="explanation"> (žemuogių) </span> i pamačiau kramę pastiẽpusią gyvatę. Kad pasiuto karvės lakstyti, uodegas pastiẽpusios! Pastiẽpkiam mašiną į aukštį ir įkelsma į ratus. Katinas uodegą pastiẽpęsis bėga. Verpelę į viršų pastiepusys ištraukė vagelį, visas alus ir išbėgo. <br/>5. <span class="explanation">labai norėti, siekti, trokšti: </span> Pasistiepęs kaip garnys ant varlių. Ant ženatvės pasistiẽpęs. <br/><b>prasistiẽpti, </b>-ia, prasìstiepė<br/>1. <span class="explanation">pradėti augti: </span> Ji rankiojo smulkias, vos prasistiepusias žoleles. <br/>2. <span class="explanation">pradėti tįsti, augti</span>. Ji tada dar buvo jauna, ką tik prasistiepusi mergiūkštė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.