.
stingìnti, -ìna, -ìno. stìnginti, -ina, -ino. stingdyti:
1. Tas juokas sausas vidurnaktį miške vėrė širdį ir stingino kraują. Kurtinamas staugimas stingino širdį į ledą.
2. Kūną stingìnti. Stingìna žemėn speigas. Šaltis stingino ausis, nosį, rankas. Tabakas visaip stingina kūno gyvumą.
nustingìnti. numarinti, padaryti sustingusį: Liga nustingìno dar jauną vaiką kaduku (traukuliais) .
sustingìnti. sustingti:
1. Tirštinu, sustinginu. Buvo čia vaidas, jėga ir vijimas, sustinginąs kraują.
2. Dargnus vė [ja] s muni visą sustìngino. Reik sustìnginti ir pariesti subinę, kad binkiuoja. Ranką sustìnginęs turu drožti klumpį, dėl to ir pavargstu. Ji buvo skausmo sustinginta. Žemės knisiai, žmonės, tebesidžiaugė sulaukę sekmos poilsio dienos, tebeknarkė, tebeilsino darbo sustingintus savo narius. Laiko mums yra net per daug, ir tai visa mūsų nelaimė: tai ištižina žmogų, aptvirkina, sustingina energiją ir jausmus. Aš lauku susistingìnusi, kumet pjaus.
3. Mane sustingins amžinasis miegas.
4. Sustinginti kultūros ūgį.
5. Ji. turėjo būti tokia didelė ir ūmi, jei taip sustingino kaltininką ištisoms trisdešimtims metų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.