stirnóti, -ója, -ójo
1. sunkiai nešti: Ne tokiam vaikui tokias naštas stirnót. Einu keliu, daboju – vilkas baroną stirnója. Tai, kai buvo vaikeliai, tai nereikdavo [v] anduo stirnot.
2. sunkiai kelti, kilnoti: Stirnódamas sienojus patrūkau.
3. sušalus stirenti: Kad ne momutė, tai būtūt stirnóję be kailinių.
pastirnóti. sunkiai padirbėti, pavargti: Manote, taip pati [pieva] lengvų lengvomis ir nusišienauna. Ak, reikia pastirnot!
užstirnóti. sunkiai užnešti, užkelti: Užstirnójau maišą viršun.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.