stirnùs, -ì.
1. tvirtas: Tas vyras traknus ir stirnus, t. y. diktas. Ana stirnèsnė, t. y. sutikusi. Nepakriūšo arklys, mat stirnùs. Stirnùs vyras: pečiai kaip durys, akys kaip langai. Ir prigėręs, o stirnùs, galia atsitvoti nu žulikų su geru brūkliu. Koki ana buvo stirnì: a nešti, a kelti – vien ana. Vaikas jau tiek stirnùs, ka pats pastova.
stir̃niai. Vaikas stir̃niai stova.
2. standus, stangrus, kietas, nelankstus: Stirnùs tūbas. Jei karklo lapukai y [ra] stirnì, ne liauzgi, kask to [je] vieto [je] – būs [v] andens.
stir̃niai. Taip stirniai (glaudžiai) kiaušinius sudėjo, ka nė vieno nepajudinsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.