x
stir|ti, styra, stiro
1. darytis nelanksčiam, sukietėjusiam, stingti (ppr. nuo šalčio): Kailiniai nuo lietaus styra. Rankos nuo šalčio styra. Pradėjo stirti sąnariai.
2. nešvarumais lipti, skresti: Po
purvynus braidant, autuvas styra. stirimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.