x
styra b.
1. šnek. kas styrina: Greičiau styrink, styra!
2. šnek. sustirėlis: Ta styra vis sustirusi stir|ti, styra, o
1. darytis nelanksčiam, sukietėjusiam, stingti (ppr. nuo šalčio): Kailiniai
nuo lietaus styra. Rankos nuo šalčio styra. Pradėjo styra sąnariai.
2. nešvarumais lipti, skresti: Po purvynus braidant, autuvas styra. imas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.