storaliemẽnis, -ė.
1. kurio storas liemuo, stuomuo.
2. kurio storas kamienas: Už samanoto liekno – vėl tvirta žemė, apglėbta storaliemenių eglių šaknų. Iškapotos liepos storaliemenės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.