.
stórasta (starosta, cтapacтa). stõrasta. stòrasta. storastà.
1. po 1861 m. reformos – viršaičiui pavaldus mažiausio administracinio vieneto (kaimo) pareigūnas (ppr. valstietis), seniūnas: Bus išrinka … šiandien viršininko, stõrastos, lauksargių. Lekia angi stòrastą su delge.
2. bajorų renkamas seniūnijos valdytojas, teisėmis prilygęs vaivadai: Tame krašte. yra vyriausiu pardėtiniu storasta, nu lenkų karaliaus patvirtintas, kursai iki savo gyvos galvos rėdo. Jonas Karolius Chodkevičia, Žemaičių visuotinis storasta, traukė jus. į savo miestelį Skuodą. Storasta karės laiku buvo didžiu vyresniuoju, arba etmonu.
3. valdovo vietininkas, tam tikros krašto srities valdytojas: Stórasta ir vietininku ciesoriaus buvo Pilotas Pontiškis. Padavė jį storastai Pontijui Pilotui.
4. kerdžius: Per Jurgį stõrastai duodė (duodavo) po du kiaušiniu [už karvę].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.