storimà.
1. vieta, kur ko storai pridėta: Išvartyk gerai stórimas, kad lig vakaro išdžiūtų šienas.
2. storoji dalis: Rąstą parpjovė par pačią stórimą. Adita apsisto [ja] vyrams ant stórima (siūlo pampučio) . Atlupau stórimas, i paliko viena skūra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.