.
storskū̃ris, -ė.
1. kieno stora skūra (oda): Storskūris, bekaulis, pats neėda, ale kitus tai prišeria.
2. nejautrus, kietaširdis: Tas y [ra] toks storskū̃ris, nė pačios, nė vaikų neatjauta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.