storuñgis, -ė. storùngis. storulis, dručkis: Graži moteriškaitė, sau ne per aukšta, o storuñgė. Ir ta storuñgė pėkščia eina. Jūs šitas vaikas tokis storùngis, in tėvą. Iš to vyruko tikras storùngis. Prašom, – atsiliepė už durų daktaro balsas, ir storungė ritosi pro duris. Mano tėvas nedidukas, storungė̃lis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.