sto|ti, stoja, stojo
1. užimti stačią padėtį: stok nesėdėjęs. Stoti ant kėdės. sngr.: Visi stojosi palei sieną.
2. nustoti eiti, judėti: stokite, kur einate! Traukinys jau stoja.
3. imtis darbo, pasidaryti nariu,
dalyviu: stojo į darbą (prie darbo). stojo į kovą. stoja į universitetą, į draugiją. stojamieji egzaminai. stojamasis mokestis.
4. palaikyti, ginti: Ar tu stosi už mane?
5. liautis, tilti, rimti: Nestoja lyti.
Vieversėli, stok giedoti.
6. prasidėti, užeiti: Jai stojo aštuoniolikti metai. Tuoj stos žiema. stojo mirtina tyla. sngr.: stojosi kiti laikai.
7. atvykti, pradėti reikštis: stojo teisme liudytoju. Kur du stos,
visados daugiau padarys. Piestu stoti (griežtai nesutikti). stojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.