.
stõtkinis, -ė. stotkìnis.
1. skirtas indams sudėti, laikyti: Įdėjo [kraičio] skrynę, šėpą stotkìnę, grūdų.
2. skirtas galvijams: Šitas pašaras stõtkinis.
3. puolantis galvijus: Stõtkinis varmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.