stovė́dinti, -ina, -ino. stovėti 1: Būrai galvijus, per greitai važiuodami ir jodami, gaišina arba kitaip be pašaro ant ūlyčių stovėdina.
nustovė́dinti. nustovinti 2: Nustovė́dintas pienas liesas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.