stovinė|ti, stovinėja, stovinėjo džn. mžb. stovėti 1: Vaikas jau pradeda stovinėti stovinėja prie vitrinų. stovinėjimas Žiūrėk: [stovėti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.