stragùs, -ì (srogi).
1. judrus, vikrus, gyvas, energingas, greitas, apsukrus: Ot, čia merga stragì, kaip vijurkas kad eina: ir prie darbo, ir prie stalo pirmoja. Ta jo sesuo tokia stragì, tik laksto per dienas. Stragùs kap kazokas. Arkliai toki strãgūs, kad nė botago nereikia. Nedidelė, bet stragì karvukė.
stragiaĩ. Visi sėdėjo, o jis stragiai pašoko iš vietos ir pradėjo aiškyt. Šiandien dainavau stragiaũ. Zylutė bėgo žeme ir stragiai krusčiojo uodegaite.
2. kuris smarkaus, staigaus būdo, griežtas, ūmus, karštas, greit užsigaunantis: Nieko nepabaidysi, kad ir stragùs būsi. Kiek jam – penkiolika bus, ale jau stragùs – stačiai į akis šoka! Močia stragì – bijojo sakyt. Tikrai strãgią žmoną gavo – nesiduoda šokdinama. Stragíejai yr teisingesni, nėr velnių priėdę. Stasys labai stragus: žodis po žodžio ir susikirto. Stragùs žmogus pry draugystės neprytinka. Viena lėta sesuo, o šita stragèsnė. Mažiai (maži žmonės) vis stragesnì. Tas paukštis. stragus, išplėtęs nagus, gniaužo [vištą] kaip vašką ir plunksnas nudrasko.
stragiaĩ. Anas teip stragiaĩ šoko an manęs.
3. piktas, griežtas, šiurkštus. Kano stragì kalba, kano meili, graži. Ko tokiais stragiaĩs žodeliais į mane šiandie šneki? Nebuvo tėvelio, nėr kam užtaryti, jo stragūs žodžiai ir smagi rankelė.
stragiaĩ. Kap užrinka stragiaĩ, tai klauso vaikas. Jis man taip stragiaĩ atsakė, kad aš nė nebekalbėjau. Stačiai stovėk, stragiaĩ kalbėk, ta (tai) mislys, ka didelis vyras. | Šuo ant manęs stragiaĩ užlojo.
4. status: Karvelė juoda, stragiaĩs rageliais, ka ėda, ka ėda! Kai stogas stragèsnis, tai kūleliai ne tep pūna.
5. atsargus: Jo vaikai visi stragūs, bijo kur pakliūt.
6. sraunus: Melnyčėlė. stati ir stragì, kad net neseka pereit.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.