.
strainùs, -ì (strojny, cтpoйны).
1. smarkus, vikrus, mitrus, greitas: Tep nepasivelka, o prie mergų strainùs. Oho, toks strainùs arklys – neužturėsi! Kad pagirdžiau – strainesnis, kad pašėriau – dailesnis, tatai mano juodbėrelis prie mergelių jodyti. Strainios mergos kaipo stirnos po kamarą suka girnas. Kur Saulias matė drūtą ir strainų vyrą, tą ėmė pas save.
straĩniai. Nėks taip strainiai nevažiavo kaip mano bernelis.
2. išsipuošęs, dabitiškas: Ji norėjo, kad tu būtum toks pats strainus kaip ir visi kiti. Vaikai už staluo visi atsikraginę sėda, sušukuoti, strainì. Aniedvim ka tik būtų jaunas, gražus, strainus, nors ir plikas vaikis.
straĩniai. Ana apsilakamėžijo, t. y. apsirėdė nestraĩniai pri žlugtų. Ot kad eina straĩniai, net pati savę baidosi.
strainỹn. Katinas senyn, uodega strainyn.
3. gražiai nuaugęs, grakštus, stotingas: Buvom straĩnios i vaikiams tikom. Miestely matė tokią straĩnią mergą, kad yra ko pažiūrėt.
4. gražus, tvarkingas.
straĩniai. Straĩniai atsiūtas tas sijonas.
5. stangus, užsispyręs. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.