stràkaliuoti, -iuoja, -iavo.
1. strakalioti 1: Kiškis stràkaliuoja, t. y. šoka. Ko stràkaliuoji – dar į vandenį įšoksi! Žvirblis stràkaliuoja. Strakaliuoja kai varna, grobą prarijusi. Nestràkaliuok kai stinta po Sudergu. Ko stràkaliuoji kaip drignių priputęs! pataikauti, lankstytis: Ko tu teip stràkaliuoji prieš tą mergšę?!
2. nerimti, spurdėti: Kūdikis stràkaliuoja rankose, t. y. nestygsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.