strėla
strėlà. strė́la. strėlė:
1. Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strėlą ir pradėjau taikinti. Neturiu strėlų̃, neisiu šaudyt. Strėla su barzda. Atmušk jų strėlas degančias, mus nuožudyti geidžiančias. Tavo strėlos in mane insmeigtos laikosi. Strėlos žaizdingos. Ižšaus ing jį strėlą. Jei ir strė̃loms šaudavo, tai vis būdavo galima apsilenkt. | Kad abu jus viena strėla Perkūnas dievulis persmeigtų. Perkūnas strėlom muša velnią. Ar perkūnas griaudamas ugnies strėlužès šovė. Strė̃los rūstybės Dievo. Galėtumbite išgesyt visas ugningas strėlas piktojo. Tai tiesus vyras – kap strėlà! [Kartis] į padanges lyg strėla iš vilpstynės išlakinta tapė. Žodžiai tavo kaip strėlos, nuodais pagirdytos. Prašoko tatai visa kaip strėla, iž kilpinio iššauta. Arklys pašoko su tokia staiga kaip strėla iš saidoko. kas panašios į strėlę formos: Paveiksle buvo pavaizduota apvaizdos akis su spindulių strėlomis į visas puses.
2. Obelaitė leidžia jau strėlàs. Gluosnius kai nukerta, išželia daug strėlų̃. Iš to kamieno išaugo keturios strė̃los. Kap pasodino, buvo dvi strėláitės. Atžels rūtelė iš šaknų, o lelijėlė iš strėlų.
3. Eisiu paupin gaudyt strėlų. Pakilo strė̃los an vandenio. Tai daug šįmet strėlų̃ – kiba prieš kokius metus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.