.
strielbà (cтpэльбa).
1. šautuvas: Gediminas nu šaudyklei, kurią šiandien strielba vadinai, karė [je] mirė. Jiedu mainė strielbõm. Pasiėmęs šviesią striẽlbą, eisiu pamedžioti. Jauni broliai aukso strielboms, tie mane nušovė. Ir nutvėrė tvoruželes šviesomis strielbelėms. Aš paėmiau strielbytẽlę ant tiesios rankelės.
2. pabūklas: Ir ejo ing Sion ir pataisė priš tą visokią strielbą (strelbą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.