strielčius

.
striẽlčius (cтpэлeц).

1. kas šaudo (iš lanko ar iš šautuvo), šaulys: Geras iš tavęs strielčius, kad nepataikei! O kai į dvarą nuvarė, strielčius už durų užstatė. Strielčiūs (strelčius) šovė nuog mūro ant tavo tarnų. Apie trenksmą strielčių. Pagatavykite du šimtu žalnierių ir du šimtu strielčių.

2. medžiotojas: Iš tavę striẽlčius – kap iš ubago ponas: šaudei šaudei ir nieko neužšavai. Kaip tik strielčiai kiškį pamatė, pamatė, tuojaus kiškis ausis pastatė, pastatė. Atein strielčẽlis par lauką, atein jaunasis par lauką. Anon pusėn Dunojėlio stovi trys strielčiukė̃liai, tai mus drabnus pašaus, tik plūksnelės padulkės. Nušaus tave strielčiukaitis, nuvilks marškinaičius. Mes susitikom jaunus strielčiužius. Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė į medį be šakų, nušovė strielčius be nagų, suėdė ponia be dantų.

3. eigulys: Strielčius saugoja mišką. Tikt ansai šelmis strielčius, žalios girios sargelis.

4. laumžirgis: Sriẽlčio keturi sparnai, plonas, blizga, žirrr, kap lekia jisai.

5. strepetys. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'strielcius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x