striùbas, -à. striukas:
1. Striùbas kotas, striubà uodega. Šalta žiema, striubs drabužis, reik šaltį kentėti. Daba striubẽliai sijoneliai, o kitą kartą buvo plati, ilgi. Striubilelės kojelės mūso vištyčio.
2. Liepojos būbkis, t. y. striùbas storas žmogus, trumpai apsirėdęs.
3. bukas: Adata striubu galu. Su tokia striubà adata odos nepradursi. Batai striubais galais, žemoms kulnėms. O kad čia keisti kiaušiniai: visi striubais galais!
striubaĩ. Striubaĩ nuraukta kojinė, reiks ardyti. Ąžuoluo pjauti reik pjūklą striubèsniai papieliavoti, minkštam medžiuo – smailesniai.
4. striukas 3: Suleidžia jaunuosius į porą įšokti ir pasku, da striùbą (kėleną trumpą) valandą pašokus, atsisėda atsisinkėti. Ir žiema būsianti gale striuba, bet kieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.