.
striùbkis.
1. koks trumpas, nedidelis medžio gabalas: Antai dar guli pora striùbkių, krauk ir tuos į vežimą.
2. kietas išmatų gabalas: Šūdo striùbkį pastatė, padėjo. Kiaulių striùbkių primėtyta po sodą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.