striubkis

.
striùbkis.

1. koks trumpas, nedidelis medžio gabalas: Antai dar guli pora striùbkių, krauk ir tuos į vežimą.

2. kietas išmatų gabalas: Šūdo striùbkį pastatė, padėjo. Kiaulių striùbkių primėtyta po sodą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'striubkis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv