striūklỹs. striū̃klis. striuklỹs.
1. striūklė 1: Vanduo pasileido striūkliù nu kalno žemyn. Anam eita prakaitas striū̃kliais. Anam krau [ja] s tekėjo iš nosės striūkliù. Bet nesuspėjęs pratrūkti striūkliais, debesys jau nusviestas į tolimą padangės užkampį. Jam prakaitas striūkliais per visas šalis teškėti pradėjo. Vandenaitėlis striūklėlýčiais bėgo abygaliai. smarkus lietus, liūtis: Teip mums, teip Šatkui vienas striuklỹs ejo, visi nukentėjom. virtinė, vora: Seniau vyrai striū̃kliais jodavo į atlaidus, o daba jau nebė [ra] to papročio. Važiuo [ja] vienu striūkliù.
2. atstumas, nuotolis: Didelis striūklỹs į tą vietą, t. y. tolumas, tarpas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.