stropùmas. stro•pumas.
1. → stropus 1: Mokytojis vaiką dėl jo stropùmo didei pagyrė. Stropùmas atsveria trūkstančius gabumus. Stropùmo jis stropus, bet šiaip doros vis dar nėr iš jo. Iš didelio jos stropumo kaimynai spėliojo, kad ji tikrai būsianti vargingų tėvų vaikas. Džiaukis kvietkų gražumu ir bitikių stropumu. Ir kaip mes toli nuog to stro•pumo ir greito paklusnumo. Pražus stropumas nuog tų mokytojų jo.
2. → stropus 3.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.