.
strovà. stróva.
1. maistas, valgis, valgio vienas patiekalas (ppr. šaukštu semiamas): Kad priviešėjom, ta priviešėjom: vieni pietai iš penkių strovų! Ar jau sutaisėt strovas (daržoves) žiemai? Išverda juodą strovą kaip dėl kiaulių brogą. Aš nesėsiu už stalelio be trijų strovẽlių. Jis atsiuntė jiemus strovos apstą. Neliaujama strova duota buvo jam nuog karaliaus. Jis dūšios strovą duost visiems. Teisybė karti strova. Neverdamas, nekepamas, visų žmonių strova. Strova šeimyną (vaikus) suvalgė.
2. sriuba: Verda varinis strõvos sau papildais. Batviniai yra strova iš vienų lapų burokinių. Srėbkit šiltos strovõs, sušilste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.