strubuliúoti, -iúoja, -iãvo. strùbuliuoti, -iuoja (-iuona), -iavo. striubuliuoti:
1. Veršis, tuo turėtas, strubuliuo [ja] (nemoka dar vaikščioti) . Kaip užgėrė karšto alaus, čyst nusibaigė: nebegalėjo nusėdėt ant vietos, pradėjo strubuliuoti po aslą. Strùbuliuona po trobą kaip kelnes prišikęs. Eik gulti – i strubuliúos!
2. Vaikai strubuliúo [ja] po kojų, negalì i praeiti.
prastrubuliúoti. kurį laiką pratripinėti: Čielą dieną prastrubuliaváu tarp gaspadinių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.