.
stūgà.
1. stučka: Su kasnykais, su stūgõm ot gražu būdavo! Kokios gražios stū̃gos kasytė̃s [na] įpintos. Surišk plaukus stūgelè. Prapuolė rūtelės ir šilko stūgẽlės.
2. juosta: Mūsų laikais tai bent stūgàs ausdavo – gražu pažiūrėt būdavo. Stūgos, sidabru bei auksu austos, kurias seniau mergaitės ryšėjo. juostelė ar apvadas, siuvamas ant drabužio: Prie kepurių jiem stūgos. Andarokai ilgi ir platūs, apačioj stūgelýtėm apsiūti. Daugeliui eilinių kazokų, pasižymėjusių sukilimo metu, antpečiuose užsiuvo stūgeles (laipsnį žyminčias juosteles) . pailga skiautė, brizgas: Kaip nevatnai suplyšo marškiniai – stūgõm. Atplėšk iš audeklo stūgą – ir bus raištis. | Pradėjo krist pienas stūgõm [melžiant].
3. audinio rašto išilga juosta, dryžis: Tai graži marška visokiom stūgõm!
4. stula: Ir atejo kunigėlis, tada vinčiavojo, užsidėjo baltą stūgą ant savo petelių ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankelių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.