stùktelti, -ia (-i, -na), -ėjo
1. stuktelėti 1: Lentos sveikos, sausos, stukteli – net skamba. Stùktelė [jo] durysan – atsidarė. Kap stùktels koja! Nuritėjo, ažsisukė ir pamušė visus [margučius],
kataruos stùktelėjo. Aš girdėjau, duris kap stùktelėjo. Durim kas stùktels – ugnė iš akių pilias.
2. stuktelėti 3: Einam iš minios, kad man kas į skaudamą koją nestùkteltų. Ar nenustosi! – stuktelia alkūne į pašonę. Aš kap stùktelsiu, tai ir atluš stalas. Bagotienė kaip stuktelta klestelėjo ant suolo. Raitelis stùktelna arklį, tai šokinėja.
3. stuktelėti 5: Jei jau rozą stùktelna, tai ir bijokis, ba kap užeis, tai kailio neišneši.
4. trinktelėti. Perūnas stùktelėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.