stū̃kti, -ia, -ė. dejuoti, stenėti, mykti: Manas senis klauso – stū̃kia, stū̃kia arklys. Anos ilgai buvo ir girdi – stū̃kia, žemė dunda. Du stūkia, du pliekia.
apstū̃kti, -ia, àpstūkė. sunkiai vargstant apdirbti: Žilo plauko susilaukiau, kol aš tą žemę àpstūkiau.
sustū̃kti, -ia, sùstūkė. sunkiai, vargstant suruošti, pagaminti: Kol sùstūkiau duoną, tai net murglina stojaus. Sùstūkiau viena abiedą ir visa per rytą, tai rankų negaliu pakelt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.