stul̃bas. stulpas
1.
(akims)
stulbè bū́ti. Pasižiūrėjau arti – akys stulbe teip nusigandau. (akys)
stulbù (į stul̃bą) atsistójo (pašóko, pavir̃to) . Ligonies akys į stul̃bą (stulbù) atsistójo. Akys pašoko į stulbą. Ano akys į stul̃bą pavir̃to.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.