stulbus

stulbùs, -ì.

1. nutebęs, apstulbęs: Net vaikai savo stulbiomis ir paprastomis akimis galėjo pastebėti kažką nepaprasta motinos žvilgsniuose.
stul̃biai. Moteris stulbiai žiūrėjo į keliu einančius žmones.

2. stebinantis kuo nors: Atejo dvi stul̃bios mergos ir manė – visi bernai sušoks.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stulbus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stulbùs, </b>-ì. <br/>1. <span class="explanation">nutebęs, apstulbęs: </span> Net vaikai savo stulbiomis ir paprastomis akimis galėjo pastebėti kažką nepaprasta motinos žvilgsniuose. <br/><b>stul̃biai</b>. Moteris stulbiai žiūrėjo į keliu einančius žmones. <br/>2. <span class="explanation">stebinantis kuo nors: </span> Atejo dvi stul̃bios mergos ir manė – visi bernai sušoks.